Juridinio asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės: kai įmonės pertvarkymas tampa teisiniu perkrovimu

Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės institutas Lietuvos teisėje yra palyginti naujas reiškinys, o jo taikymo praktika vis dar formuojasi. Ypatingą vietą šioje srityje užima juridinio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimai, kurie dažnai kyla verslo perėmimo, įmonių įsigijimo ar restruktūrizavimo kontekste. Teismų praktika pastaraisiais metais formavo svarbius principus, leidžiančius suprasti, kada juridinio asmens transformacija gali tapti pagrindu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Baudžiamojo kodekso 36 straipsnis, numatantis atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl aplinkybių pasikeitimo, taikomas ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims. Tačiau juridinio asmens specifika – jo priklausomybė nuo valdytojų valios, organizacinės struktūros pokyčių galimybė, verslo modelio transformacijos – suteikia šiam institutui unikalių bruožų. Juridinis asmuo, skirtingai nei fizinis, gali iš esmės pasikeisti ne tik savo veiklos pobūdžiu, bet ir visa organizacine kultūra, vertybėmis bei principais, kai pasikeičia jo savininkai ar valdytojai.

Kasacinės instancijos teismas byloje Nr. 2K-7-84/2012 suformavo esminius kriterijus, kuriais remiantis vertinama, ar juridinis asmuo prarado pavojingumą po savininkų pasikeitimo. Šioje byloje AB „V", kurios naudai buvo padarytos nusikalstamos veikos 2003-2004 metais, buvo įsigyta naujų savininkų 2005 metais, jau po nusikalstamų veikų padarymo. Teismas pripažino, kad bendrovė, ją įgijus naujiems savininkams ir pertvarkius, prarado pavojingumą ir turi būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vertindami juridinio asmens pavojingumo praradimą, teismai analizuoja kelias esminių aplinkybių grupes. Pirmiausia, svarbu nustatyti naujų valdytojų sąžiningumą – ar jie žinojo arba turėjo galimybę žinoti apie ankstesnių valdytojų padarytas nusikalstamas veikas juridinio asmens naudai. Tai nėra vien formalus klausimas apie faktinį žinojimą. Teismai vertina visą aplinkybių kompleksą: verslo ryšius tarp senųjų ir naujųjų savininkų, derybų eigą įsigyjant verslą, atlikto audito rezultatus, informacijos prieinamumą viešojoje erdvėje. Sąžiningumas šiuo atveju suprantamas plačiai – kaip objektyvi situacija, kai nauji valdytojai, elgdamiesi protingai ir rūpestingai, neturėjo pagrindo įtarti nusikalstamos veiklos.

Antroji svarbi aplinkybių grupė susijusi su naujų valdytojų požiūriu į nusikalstamų veikų rezultatus. Net jei nauji savininkai sužinojo apie ankstesnę nusikalstamą veiklą jau po įsigijimo, svarbu, ar jie toleravo tokią veiklą, ar pasinaudojo jos rezultatais. Pavyzdžiui, jei nauji savininkai tęsia tas pačias neteisėtas schemas, naudojasi sukčiavimu gautais kontraktais ar kitaip demonstruoja pritarimą ankstesnei nusikalstamai veiklai, juridinis asmuo negali būti laikomas praradusiu pavojingumą.

Trečioji ir, ko gero, svarbiausia aplinkybių grupė yra susijusi su realiais organizaciniais pokyčiais įmonėje. Nepakanka vien formalaus savininkų pasikeitimo – būtina, kad nauji valdytojai įmonės veiklos politiką, organizacinę struktūrą ir valdymo kultūrą pakeistų taip, kad nebūtų sudarytos prielaidos juridiniam asmeniui veikti nusikalstamai ateityje. Minėtoje kasacinėje byloje teismas atkreipė dėmesį, kad nauji savininkai ne tik pakeitė bendrovės vadovybę, bet ir transformavo jos veiklos pobūdį, sumokėjo mokesčius, kurių vengė ankstesni valdytojai. Tai rodo ne formalų, o esminį įmonės kultūros pokytį.

Įdomu pastebėti, kad teismai atmeta formalistinį požiūrį, pagal kurį juridinio asmens tęstinumas automatiškai reikštų baudžiamosios atsakomybės tęstinumą. Kasacinis teismas kritikavo žemesnių instancijų teismus, kurie atsisakė taikyti BK 36 straipsnį vien todėl, kad bendrovė nebuvo likviduota, o pertvarkyta ir tęsė veiklą. Toks požiūris ignoruoja esminį juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės aspektą – jos priklausomybę nuo realių asmenų, priimančių sprendimus juridinio asmens vardu.

Praktikoje šis institutas kelia nemažai iššūkių tiek verslo pirkėjams, tiek jų konsultantams. Įsigyjant verslą, kuris gali turėti neatskleistų baudžiamosios atsakomybės rizikų, svarbu ne tik atlikti kruopštų teisinį auditą, bet ir dokumentuoti visas aplinkybes, rodančias pirkėjo sąžiningumą ir nesusijimą su ankstesne galimai nusikalstama veikla. Audito ataskaitos, kuriose konstatuojama, kad pažeidimų nenustatyta, tampa svarbiu įrodymu ginant įmonės interesus baudžiamajame procese.

Kartu svarbu suprasti, kad vien formalūs veiksmai – vadovų pakeitimas, įmonės pavadinimo keitimas, reorganizavimas – patys savaime nesukuria pagrindo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismai vertina realius pokyčius įmonės veikloje, jos valdymo kultūroje, atitikties standartų įdiegimą. Pavyzdžiui, jei nauji savininkai įdiegia efektyvias vidaus kontrolės sistemas, antikorupcines programas, keičia verslo modelį eliminuodami rizikingus elementus, tai sudaro tvirtą pagrindą argumentuoti, kad įmonė prarado pavojingumą.

Negalima pamiršti ir laiko faktoriaus. Kuo daugiau laiko praeina nuo įsigijimo iki baudžiamojo proceso pradžios ar pranešimo apie įtarimą įteikimo, tuo lengviau įrodyti, kad nauji savininkai nežinojo apie galimą baudžiamąją atsakomybę. Minėtoje byloje tarp įmonės įsigijimo 2005 metais ir pranešimo apie įtarimą įteikimo 2008 metais praėjo treji metai – tai buvo vienas iš argumentų naujų savininkų sąžiningumui pagrįsti.

Juridinio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas atspindi modernią baudžiamosios teisės sampratą, pagal kurią baudžiamoji atsakomybė nėra savitikslis dalykas, o priemonė visuomenės apsaugai. Kai juridinis asmuo iš esmės transformuojasi, kai jo valdytojai, kultūra ir veiklos principai pasikeičia taip, kad nebėra pavojaus visuomenei, baudžiamosios atsakomybės taikymas praranda prasmę. Tai ypač svarbu verslo aplinkoje, kur įmonių pirkimas-pardavimas yra įprasta praktika, o sąžiningi investuotojai neturėtų būti baudžiami už ankstesnių savininkų nusikalstamas veikas, apie kurias nežinojo ir negalėjo žinoti.

Ateities perspektyvoje galima tikėtis, kad ši praktika bus plėtojama ir detalizuojama. Tikėtina, kad teismai formuos aiškesnius kriterijus, kokio pobūdžio organizaciniai pokyčiai laikytini pakankamais, kokie įrodymai patvirtina naujų savininkų sąžiningumą, per kokį laikotarpį turi būti įgyvendinti pokyčiai. Verslo konsultantams ir advokatams svarbu sekti šią praktiką ir tinkamai konsultuoti klientus tiek įsigyjant verslą su galimomis baudžiamosios atsakomybės rizikomis, tiek ginant jau įsigytų įmonių interesus baudžiamuosiuose procesuose. Juridinio asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl aplinkybių pasikeitimo tampa svarbiu instrumentu, leidžiančiu suderinti baudžiamosios teisės tikslus su verslo realijomis ir sąžiningų investuotojų interesų apsauga.