Apie tai, kodėl civilinio ginčo procese negalima klysti formuluojant reikalavimus

Dažnas žmogus, susidūręs su teisine problema, teismo procesą įsivaizduoja kaip vietą, kurioje svarbiausia papasakoti savo tiesą, o teismas jau pats nuspręs, kaip geriausiai apginti pažeistas teises. Realybė yra gerokai griežtesnė. Civiliniame procese galioja principai, paverčiantys bylinėjimąsi savotišku vieno šūvio žaidimu: jei pradžioje netinkamai suformulavote ieškinio reikalavimus ar pasirinkote netinkamą teisinį pagrindą, antros galimybės pataisyti situaciją gali nebebūti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rodo, kad būtent ieškinio elementų formulavimo klaidos neretai tampa pralaimėtų bylų priežastimi, net jei žmogus iš tiesų jautėsi moraliai teisus.

Kiekvienas civilinis ginčas prasideda nuo ieškinio, kurį sudaro du esminiai elementai: ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas. Nesant bent vieno iš jų, laikoma, kad ieškinio apskritai nėra, todėl teisminis nagrinėjimas tampa negalimas. Ieškinio dalykas – tai konkretus materialusis teisinis reikalavimas atsakovui: priteisti skolą, pripažinti sutartį negaliojančia, įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad šį reikalavimą būtina suformuluoti taip aiškiai, jog nekiltų abejonių, kokio teisinio rezultato siekiama. Tai nėra formalumas – būtent ieškinio elementai apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, kurių teismas negali peržengti. Teismas savo iniciatyva nekeičia ieškinio dalyko ir nepriteisia to, ko šalis neprašė. Kitaip tariant, jei prašote pripažinti tam tikrus veiksmus neteisėtais, bet pamiršote paprašyti atlyginti žalą ar taikyti kitas pasekmes, teismas pats už jus to nepadarys, net matydamas, kad tai būtų logiška ginčo baigtis.

Dar sudėtingesnė situacija kyla su ieškinio faktiniu pagrindu. Tai aplinkybės ir faktai, kuriais grindžiamas reikalavimas. Teismas sprendimą priima vertindamas tik tas aplinkybes, kurias šalys nurodė ir įrodinėjo. Jei ieškovas pasirenka netinkamą faktinį pagrindą – pavyzdžiui, bando įrodyti sutarties pažeidimą, nors santykiai turėtų būti vertinami kaip nepagrįstas praturtėjimas – jis rizikuoja pralaimėti bylą vien dėl to, kad neįrodė savo nurodytų aplinkybių visumos. Nors teismas privalo teisiškai kvalifikuoti ginčą, tai nereiškia teisės už ieškovą surinkti faktus ar pakeisti ieškinio pagrindą.

Ypatingą dėmesį verta atkreipti į tai, kad galimybė taisyti klaidas proceso eigoje yra ribota. Ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą tik pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje – iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Vėliau tai leidžiama tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, jei būtinybė kilo vėliau arba tam neprieštarauja kita šalis. Dar griežtesnės taisyklės galioja apeliacinėje instancijoje: čia draudžiama kelti naujus reikalavimus ar remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Tai reiškia, kad jei bylą pralaimėjote dėl netinkamai pasirinktos strategijos, apeliaciniame skunde perrašyti ieškinio ir bandyti laimės iš naujo paprastai nepavyks.

Bene skaudžiausia klaidingo ieškinio formulavimo pasekmė susijusi su draudimu kelti tapatų ieškinį. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys nebegali kreiptis į teismą dėl to paties ginčo, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko. Tai vadinama sprendimo res judicata galia, užtikrinančia teisinį stabilumą. Jei žmogus pralaimi bylą, nes pasirinko netinkamą teisių gynybos būdą arba nesugebėjo įrodyti savo nurodyto faktinio pagrindo, jis praranda teisę kreiptis į teismą antrą kartą su tuo pačiu reikalavimu. Nors skirtingos lingvistinės formuluotės ne visada reiškia tapatų ieškinį, teismai vertina bylos esmę ir siekiamą rezultatą. Todėl bandymai tą patį reikalavimą pateikti iš naujo su kitais žodžiais dažniausiai baigiasi bylos nutraukimu.

Civilinis procesas reikalauja teisinio tikslumo jau pradinėje stadijoje. Emocijos ar bendras teisybės jausmas nėra pakankami argumentai – būtina tiksliai suformuluoti, ko prašoma ir kodėl to prašoma, bei tinkamai pasirinkti teisių gynybos būdą. Kiekviena klaida formuluojant šiuos elementus gali tapti lemtinga, o antro šanso teisinė sistema dažniausiai nesuteikia.