Narkotikų prekyba „Telegram" platformoje: kodėl virtuali prekyba nėra saugus žaidimas

Skaitmeninės technologijos ne tik keičia mūsų kasdienybę, bet ir kuria iliuziją saugumo tiems, kurie bando užsidirbti nelegalioje veikloje. „Telegram" platforma, tapusi populiariu narkotikų prekybos kanalu Lietuvoje, pritraukia vis daugiau jaunų žmonių, manančių, kad rado saugų būdą greitai praturtėti. Reitingų sistemos, anonimiškumo iliuzija, galimybė pirkti prekes „didmena" ir perparduoti jas be fizinio kontakto – visa tai kuria apgaulingą vaizdą, kad tai yra kontroliuojamas verslas be realių pasekmių. Tačiau mūsų advokatų praktika rodo visiškai kitokią realybę – dešimtis jaunų žmonių, pradėjusių prekybą manydami esą neliečiami, šiandien susiduria su baudžiamosiomis bylomis, kuriose gresia realios laisvės atėmimo bausmės.

Virtuali narkotikų prekyba „Telegram" platformoje tapo savotišku socialiniu fenomenu, pritraukiančiu ne tradicinius nusikaltėlius, bet paprastus jaunus žmones, ieškančius lengvų pinigų. Sistema atrodo paprasta ir saugi – sukuri paskyrą, prisijungi prie grupės, gauni „mentorių", kuris paaiškina, kaip veikia „minos" (slaptavietės), kaip naudoti kriptovaliutas, kaip valdyti botus. Pradžioje tai atrodo kaip kompiuterinis žaidimas su realiais pinigais – turi reitingą, klientų atsiliepimus, gali plėsti „verslą" nepajudėdamas iš namų. Platforma suteikia infrastruktūrą, automatizuotus įrankius, net depozito paslaugas, kad viskas atrodytų kaip teisėtas el. verslas, tik su nelegaliais produktais.

Realybė, su kuria susiduriame gindami tokius klientus teisme, yra visiškai kitokia. Jauni žmonės, pradėję prekybą kaip „lengvą uždarbį", greitai tampa organizuoto nusikalstamumo dalyviais. Lietuvos baudžiamieji įstatymai nedaro skirtumo tarp „veterano nusikaltėlio" ir studento, bandžiusio užsidirbti studijoms – neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis platinimo tikslais yra sunkus nusikaltimas, už kurį gresia laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų. Prekybai pasiekus didelį kiekį, bausmė griežtėja iki 8–10 metų, o pasiekus labai didelį kiekį – nuo 10 iki 15 metų. Be to, veikimas organizuotoje grupėje, kas yra beveik neišvengiama tokio tipo prekyboje, yra atskira sunkinanti aplinkybė, dar labiau didinanti realios laisvės atėmimo bausmės dydį.

Lengvamaniškas požiūris į saugumą tampa pagrindiniu tokių prekeivių priešu. Jie mano esą neliečiami, nes naudoja slapyvardžius, virtualius telefono numerius, VPN paslaugas. Tačiau jų elgesys išduoda juos kiekviename žingsnyje. Visi naudoja tas pačias vietas „minoms" paslėpti – parkus, daugiabučių laiptines, kapines. Policija seniai žino šias vietas ir reguliariai jas tikrina, dažnai pasitelkdami tarnybinius šunis. Jaunieji „verslininkai" samdo pagalbininkus kurjeriams, manydami taip apsisaugantys, tačiau teisiškai tampa nusikaltimo organizatoriais, o tai automatiškai didina bausmę. Jie fotografuoja slaptavietes ir siunčia nuotraukas klientams, palikdami skaitmeninius pėdsakus kiekviename telefone.

2024 metų Lietuvos policijos operacijos „Baryga LT BOT" ir „Prokuratūra" parodė, kaip greitai virtuali prekyba virsta realiomis suėmimo operacijomis. Sulaikyti asmenys buvo ne profesionalūs nusikaltėliai, o dažniausiai jauni žmonės, patikėję platformos saugumo mitu. Kai policija perima jų telefonus, visa prekybos istorija, kontaktai, finansinės operacijos tampa prieinamos tyrėjams. „Telegram" debesies sinchronizacija, kuri atrodė kaip patogumas, tampa pagrindiniu įkalčiu – visa komunikacija, visi sandoriai, visi kontaktai išlieka sistemoje ir tampa neginčijamais įrodymais.

Fundamentalus pokytis įvyko 2024 metų rudenį, kai po „Telegram" vadovo arešto Prancūzijoje platforma pradėjo bendradarbiauti su teisėsauga. Anksčiau „Telegram" didžiavosi niekada neatskleisdama vartotojų duomenų, dabar situacija kardinaliai pasikeitė. Per pirmuosius mėnesius po politikos pakeitimo platforma patenkino šimtus kartų daugiau teisėsaugos prašymų nei per visą ankstesnę istoriją. Lietuvos prokurorai dabar gali gauti įtariamųjų IP adresus ir telefono numerius tiesiog pateikę teismo sankcionuotą prašymą. Net virtualūs numeriai ir VPN paslaugos negarantuoja anonimiškumo – kiekviena technologija palieka pėdsakus, kuriuos galima atsekti.

Tragiškiausia šių bylų dalis – jaunų žmonių likimų lūžis. Matome teismo salėse sėdinčius studentus, moksleivius, pradedančius specialistus, kurie niekada neturėjo problemų su teisėsauga. Jie pradėjo prekiauti manydami, kad tai laikina, kad greitai užsidirbs ir pasitrauks. Dabar jie susiduria su baudžiamosiomis bylomis, kuriose net pirmą kartą teistiems asmenims labai sudėtinga išvengti realios laisvės atėmimo bausmės. Narkotinių medžiagų platinimas yra vienas iš nedaugelio nusikaltimų, kur teismai taiko griežtas bausmes net neturintiems teistumo. Lygtinis atleidimas nuo bausmės ar bausmės vykdymo atidėjimas tokiose bylose – retenybė, ne taisyklė.

Pasitelkimas pagalbininkų, kuris atrodo kaip saugumo priemonė, teisiškai tampa katastrofa. Kai prekiautojas samdo kurjerius, jis automatiškai tampa organizuotos grupės vadovu. Lietuvos baudžiamoji teisė organizuotą nusikalstamą grupę apibrėžia kaip bet kokį stabilų susivienijimą iš dviejų ar daugiau asmenų. Tai reiškia, kad net minimalus bendrininkų pasitelkimas perkelia bylą į organizuoto nusikalstamumo kategoriją su atitinkamai griežtesnėmis bausmėmis. Jaunas žmogus, manęs samdąs „pagalbininką saugumui", teisme tampa nusikalstamos grupės organizatoriumi.

Finansiniai padariniai taip pat griaunantys. Be baudžiamosios atsakomybės, teismai konfiskuoja visą iš nusikalstamos veikos gautą turtą ir pajamas. Tai reiškia ne tik tiesiogiai uždirbtus pinigus, bet ir viską, kas už juos nupirkta – automobilius, elektroniką, drabužius. Civiliniai ieškiniai iš nukentėjusiųjų, nors narkotikų bylose retesni, taip pat galimi. Teistumas už narkotikų platinimą užkerta kelią daugeliui karjeros galimybių – negalima dirbti su vaikais, valstybės tarnyboje, saugumo srityje, gauti licencijų daugeliui veiklų.

Socialinė stigma lydi visą gyvenimą. Nors Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registras nėra viešas ir joks pašalinis asmuo ar darbdavys negali laisvai patikrinti jūsų duomenų, praktinė realybė yra kitokia. Siekiant įsidarbinti daugelyje sričių – valstybės tarnyboje, kur reikalaujama nepriekaištingos reputacijos, saugos tarnyboje, finansų sektoriuje ar dirbant su vaikais – darbdavys teisėtai pareikalaus jūsų paties pateikti pažymą apie (ne)teistumą. Atsisakymas ją pateikti prilygs darbo praradimui. Pateikus pažymą, įrašas apie teistumą už narkotikų platinimą užkirs kelią šioms karjeros galimybėms. Jaunas žmogus, norėjęs greitai užsidirbti, tampa priverstas visą likusį gyvenimą aiškintis dėl savo praeities klaidos arba rinktis tik tuos darbus, kur patikimumo reikalavimai minimalūs.

Mūsų advokatų kontoros patirtis rodo, kad daugelis jaunų žmonių, įsitraukusių į prekybą per „Telegram", nėra nusikaltėliai prigimtimi. Jie yra įprastų šeimų vaikai, studentai, pradedantys karjerą specialistai, kurie pasirinko lengviausią kelią manydami, kad technologijos juos apsaugos. Kai juos sutinkame jau po sulaikymo, matome ne pavojingus nusikaltėlius, o išsigandusias jaunas būtybes, suvokiančias savo klaidos mastą, bet jau per vėlai.

Prevencija visada geresnė už gynybą teisme. Jeigu svarstote galimybę įsitraukti į prekybą narkotikais per internetą, jeigu jau esate pradėję ir norite pasitraukti, jeigu turite klausimų apie teisines pasekmes – kreipkitės konsultacijos. Pokalbis su advokatu gali apsaugoti nuo gyvenimą griaunančių klaidų. Paaiškinsime realias rizikas, teisines pasekmes, alternatyvius legalius uždarbio būdus. Jeigu jau esate įsitraukę, padėsime įvertinti situaciją ir rasti saugiausią išeitį.

Technologijų amžius sukūrė iliuziją, kad virtuali erdvė yra saugi erdvė. „Telegram" platforma, atrodžiusi kaip neįveikiama tvirtovė, per vieną naktį tapo bendradarbiaujančiu teisėsaugos partneriu. Serveriai saugo visą istoriją, algoritmai analizuoja elgesio modelius, o teisėsauga tobulina metodus. Tai, kas šiandien atrodo kaip saugus anonimiškumas, rytoj taps įkalčiais baudžiamojoje byloje. Virtuali narkotikų prekyba nėra kompiuterinis žaidimas – tai realus nusikaltimas su realiomis, griaunančiomis pasekmėmis. Kol dar ne vėlu, apsvarstykite, ar kelių tūkstančių eurų „lengvas" uždarbis vertas sugriautų gyvenimo perspektyvų, laisvės atėmimo bausmės ir amžinos nusikaltėlio etiketės.